Ar zinai, kad?...

Pirmosios karo mokyklos laidos absolventams 1919 m. buvo suteiktas karužo laipsnis. Karužas – senas bendrinis žodis, vartotas vaivados, vėliavininko, prievaizdo reikšmėmis, laikomas slavizmu. Karužo terminą netrukus pakeitė leitenanto laipsnis.

Kalbininkas Jonas Jablonskis buvo ne tik redaktorius, bet ir vertėjas. Vienas pirmųjų jo vertimų buvo „Vilniaus lietuvių šelpimo draugovės įstatymai“, vertinga ir dėl knygelėje esančių dabar plačiai vartojamų terminų.

Bendrinėje kalboje žodžiai „dalinti“ ir „dalyti“ – lygiaverčiai variantai, tik tame pačiame tekste geriau pasirinkti vieną formą. Kas kita terminai – jie nekeistini, todėl iš žodžio „dalyti“ padaryti terminai yra dalijamoji medžiaga, įtampos dalytuvas.

Antanas Baranauskas išvertė lotyniškus linksnių pavadinimus, bet šie neprigijo. Dabar vartojamus linksnių pavadinimus pasiūlė Jonas Jablonskis.

Posakis „krokodilo ašaros“ kilęs iš senovės legendų: krokodilas, norėdamas privilioti auką, apsimeta, kad jam liūdna, todėl ima verkti. Nuo antikinės literatūros laikų šis frazeologizmas vartojamas kalbant apie žmogų, kuris trokšta kieno nors mirties.

Broliai prancūzai Michelinai XIX a. pabaigoje įkūrė padangų kompaniją. Bene prieš 100 metų broliai pradėjo leisti po Prancūziją keliaujantiems turistams skirtą gidą, kuriame nurodomi lankytini restoranai ir viešbučiai. Ilgainiui restoranai pradėti vertinti Michelino žvaigždučių sistema.

Kablelio pirmtaku gali būti laikomas pasvirasis brūkšnys. Lietuvišką terminą sugalvojo kalbininkas Jonas Jablonskis iš žodžio „kablys“.

Tiltų statyba visada buvo laikoma pamaldžiu, dieviško įkvėpimo darbu. Kai kurie filogai sako, kad anksčiau pontifikas lydėdavo į bažnyčią arba eidavo pirmas, tarsi rodytų kelią.

„Bačata“ galėjo kilti iš Afrikos, o afrikiečių kalboje reiškia šėlsmą. Dabar bačata – tradicinis Dominikos respublikos muzikos stilius.

Žodžio „gintaras“ pavadinimo kilmė vis dar neaiški, siejama su vokiškais, vengriškais, lietuviškais ar arabiškais žodžiais.

Juodoji dėžė – įrenginys, įrašantis informaciją, dažomas oranžine spalva. Terminas „juodoji dėžė“ vartojamas ir psichologijoje, kibernetikos srityse.

Su posakiu „in memoriam“ lietuvių kalba vartojamas vardininko linksnis, pavyzdžiui, in memoriam Zita Kelmickaitė. Jį galima keisti ir lietuviškais pasakymais (kieno nors atminimui, kam nors atminti).

NATO fonetinę abėcėlę naudoja ne tik kariai, bet ir ugniagesiai, policija, pilotai, įvairių sričių radijo operatoriai. Ši abėcėlė pradėta kurti dar tarpukariu. Ji tapo reikalinga atsiradus radijo komunikacijai. Išgyvenimo ekspertai rekomenduoja NATO abėcėlę mokėti visiems.

Garsas, kurį galima apibūdinti tarp išgąsčio ir siurbtelėjimo, – įdomus lingvistinis fenomenas: paprastai žodžiai ir garsai tariami iškvepiant orą, o tariant šį orą reikia traukti vidun.

Prieš 120 metų panaikintas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. Vienas reikšmingiausiai prie draudimo panaikinimo prisidėjusių žmonių buvo lietuvių kultūros ir spaudos veikėjas Antanas Macijauskas.

Labai panašiai skambatys žodžiai turi kiek skirtingas reikšmes. „Žmogiškas“ – būdingas žmogui; geras, doras, jautrus, „žmoniškas“ – mylintis, užjaučiantis žmones ir gyvūnus; būdingas geram žmogui; turintis tinkamų savybių.

„Biurokratizmas“ apibūdinamas kaip socialinis reiškinys, kuriam būdingas nelankstumas reaguojant į netikėtas situacijas, reikalų tvarkymo trukdymas ar vlkinimas aklai laikantis formalumų. „Biurokratija“ – tai valdininkų visuma, profesionalių valdininkų aparatas, pasižymintis kompetentingumu.

Galantišku dabar vadiname mandagų, paslaugų, maloniai besielgiantį, elegantiškai apsirengusį žmogų. Viduramžais galantiškumas reiškė ir drąsų žmogaus elgesį, ypač mūšio lauke. Dar viena galantiškumo reikšmė – išskirtinė mandagumo ir pagarbos moterims forma. Paminėti žodžiai susiję su iš turkų kalbos atėjusiu žodžiu „chalatas“, o šis kilęs iš arabų kalbos žodžio „chilia“, kuris reiškė garbės drabužius. Iš šio arabiškojo žodžio įvairiose kalbose išplito žodis „gala“, kuris reiškia ir prabangius drabužius, ir šventę, ir išeiginį kostiumą.

Tam tikro kalbinio vystymosi stadijoje vaikai gali artikuliuoti tik vienskiemenius, paprastos fonetikos žodžius, pavyzdžui, „ma“, „te“, „da“. Šie garsai neturi reikšmės – jiems ją suteikia suaugusieji.

Skiriami du ištiktukų tipai: onomatopėjiniai, tiesiogiai pasaulio garsus mėgdžiojantys ištiktukai (au au, ku kū) ir vaizdiniai, jaučiamų, patiriamų ar regimų tikrovės vaizdinių garsinio imitavimo ištiktukai (žvilgt, plast).